sumalti

sumálti, sùmala, sùmalė 1. tr. SD146, R susmulkinti, sutrinti grūdus į miltus: Avižas sùmala, plauna an rėčio, o paskui verda [kisielių] Klvr. Jis pusiauskarda sumala miltus malūne J. Ar piklium žirnius sùmalai? Dglš. Kruopoms sumalta duona bus kruopainė J. Tep bjauriai sumaltų̃ rugių da nebuvau matęs Prn. Ir kaip apie kūkalį sako, jog kad su kviečiais sumals ir duoną ižg jų padarys DP84. ^ Drūta boba, nei su girnomis nesumaltum B. | refl. tr., intr.: Tik susimalėm tris pūrelius, ir jau nebėr Ds. Susimalaũ malinį vasarai, nerūpės J. Duonos susmalau Pls. Susmalaũ duonai OG361. Važiavom susimãlę iš malūno Krkn. Aš, pas tėvą būdamas, visuomet taip maldavau. Kad jums negerai, susimalkit! MPs. Nenorėjai susmalt, tai dabar piestoj susgrūsi Prng. Būtų dideliai gerai, kad susimal̃tųs (kad būtų susimalta) Krš. | Pažiūrėk, ar smulkiai susìmalė kviečiai Ds. ║ susmulkinti į mažas daleles: Papirus (pipirus) sumaliau į velnio miltus Dr. Ar neturit kuom, aš biskį tabokos sumalčia BsPIV263. Stiklą maltinai sumálk Grž. | Sùmala [malamąja mašinėle] mėsą ir sukemša in žarnas Klvr. | refl.: Tos buliavos, kur man buvot į terbelę įdėję, visos susìmalė, susitrynė Jnšk. 2. tr. suvirškinti: Skilvis valgį sučierauja, sùmala KII289. 3. tr. suėsti: Ir arklys moka siečką sumált Grv. 4. tr. sutraiškyti, sutrupinti, sudaužyti: Arkliai į šipulius sumalė vežimą rš. Kuprys buvo viena ranka: kairioji buvo mašinoje sumalta, kaip tarnavo dvare Žem. Antanui pernai mašinos ratas sùmalė visą koją Žvr. Ratai šunį sumalė (sutraiškė) Jnš. Mūs tėvuką bulius sùmalė, kažin, ar kas bus (ar išgis) Alk. Vieną sukilimo vadą sumalė rate, dviem nukirto galvas V.Myk-Put. ^ Aš jam visus kaulus sumalsiu (primušiu jį labai smarkiai) rš. Kad tau sumaltų velnias kaulelius, oi, kap aš maliau žalius rugelius LTR(Lp). 5. tr. sumaigyti, sutrypti: Visi grikiai žąsų sumálti Lp. Kai davė ledai, tai ir sumalė javus Vlk. Kviečiai – sumalti, priblokšti, tik kur ne kur kėksojo pasistatęs varpų pluoštelis P.Cvir. | Sùmala (sujaukia, sutrina) lovą, tai paskui kieta gulėt Al. 6. tr. smarkiai sumušti, sudaužyti: Už tokią šunybę sumálčiau aš tave Srv. Tai reikė tep jam sumált tą vaikezą! Vlk. Ei, aš tau snukį sumalsiu, tu nejuokauk! rš. | refl. tr.: Girtas dviratį aplaužė, snukį susìmalės Krš. 7. tr. Ėr, Gs įveikti kovoje, nugalėti: Sùmalė vokytį, i vėl atsigavęs kramę kela Krš. | Pažiūrėti nekoks, bet visus taip ir sùmala (įveikia) bematant Rk. Griebė per pusę ir sùmalė vyrą (nugalėjo imtynėse) Jnš. ║ susilpninti, sunaikinti: Galvojau, kad nesumálsiu savo sveikatos, ale ir susmaliau Vlk. | refl. tr. Vlk. 8. tr. suvaryti, sugrūsti: Sumalė, susukė stotką krūvon – tai jo ganymas Rod. 9. refl. susigrūsti, sulįsti: Gyvuliai susìmalė į daržą Gr. Visos susmalė (užlipo, susirangė) an raguitėlių Rod. 10. intr. sumostaguoti, paplakti: Tasai (arklys) sumalė uodega, įrėmė galvą ir nutrepsėjo purvynu V.Krėv.

◊ į dùlkes (į mìltus) sumálti sunaikinti, sutriuškinti: Mums tik pasiekti kareivines, o paskui, brolyčiai, mes čia į miltus visus sumalsime! rš. Ji buvo labai patenkinta, kad jai pavyko sumalti mane į dulkes rš.

į smùlkius mìltus sumálti labai primušti: Eik še, tuoj į smulkius miltus sumalsiu! Jnšk. Aš ją sumálsiu į smùlkius mìltus Skr.

\ malti; apmalti; atmalti; įmalti; išmalti; numalti; pamalti; parsimalti; permalti; pramalti; primalti; sumalti; užmalti